Ekonomikos fakulteto bendruomenė 2024 m. rugpjūčio 29 d. penkto aukšto fojė atidarė vitražo meistro Vytauto Švarlio (1943–2022) darbų parodą. Meistro žmona Danguolė, dukra Laima ir sūnus Vytautas sutiko fakulteto erdvėse eksponuoti V. Švarlio unikalių darbų nuotraukas.
„Simboliška, kad prieš daugelį metų mūsų fakultetui menininkas padarė vitražą su paukščiais „Skrydis“, kuris neseniai įsikomponavo fakulteto penkto aukšto fojė ir kuris ilgai džiugins studentus, dėstytojus, nes vitražas – ne tik brangus, bet ir ilgai išliekantis meno kūrinys“, – pasakoja lektorė, asmeniškai pažinojusi V. Švarlį ir jo šeimą, Aušrelė Masandukaitė. Aušrelė paminėjo V. Švarlio gyvenimo ir kūrybos etapus.
Dirbdamas klasikine vitražo technika, menininkas sukūrė apie šimtą monumentalių vitražo kompozicijų, kurios puošia ne tik visuomeninių pastatų bei bažnyčių interjerus, bet ir privačias kolekcijas Lietuvoje, Kanadoje, JAV, Prancūzijoje, Rusijoje, Vokietijoje. Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus asmeninėje kolekcijoje yra jo sukurta dekoratyvinė kompozicija „Vilnius“. Tačiau svarbiausią V. Švarlio kūrybos dalį sudaro vitražai, sukurti Lietuvos bažnyčioms ir koplyčioms. Menininko vitražai puošia Šeduvos, Šalčininkų, Lukšių, Grūšlaukės, Krekenavos, Kaltinėnų, Maišiagalos, Biržų, Senosios Varėnos bažnyčias. Vienas įspūdingiausių jo darbų – 2000 metais Šalčininkų bažnyčioje sukurtas vitražinis altorius „Malda“, kuris Lietuvoje neturi analogų. Tai pirmasis Lietuvoje altorius, sukurtas storo, skaldyto stiklo vitražo technika.
Atgavus Nepriklausomybę, menininkams, taip pat ir vitražistams atsivėrė naujos sakralinės erdvės, buvo išlaisvinta kūrybinė dvasia. Nereikėjo nieko bijoti ir slapstytis kaip anksčiau, kai tekdavo dirbti bažnyčiose netgi „po raktu“.
Danguolė Švarlienė pristatė eksponatus, padovanojo išleistą V. Švarlio knygą „Vitržas“, kurią vitražistas parengė, norėdamas savo kūrybą aprobuoti, surinkti į vieną vietą stambiausius ir svarbiausius savo darbus.
„Mums didelė garbė ir džiaugsmas fakulteto erdvėse eksponuoti V. Švarlio darbų nuotraukas. Jo kūryba neįkainojama. Tikiu, kad ji visiems bendruomenės nariams, praplės ribas tarp materialaus ir dvasinio pasaulio“, – sako Ekonomikos fakulteto dekanė dr. Aušra Liučvaitienė.
